Aš pakentėsiu, kad tu būtum laimingas. Kas slypi už šios pasiaukojimo kupinos frazės?

Neretai atrodo, jog moterims, kurios nori taikios atmosferos šeimoje, toks pasisakymas yra kilnus poelgis – tarsi kito laimė yra svarbesnė, o pati ji kaip nors išgyvens. Galima pamanyti, jog būti kančioje yra stiprybė, o už tokį pasiaukojimą kažkas užkabins medalį. Tačiau jei apie savo norus nutylite ir dažnai elgiatės ne taip, kaip norėtumėte, visgi tai nėra protinga.

Ar žvelgiant į ilgesnę perspektyvą pagalvojate, jog kenčianti moteris nyksta akyse, o beviltiškumo apimtas žmogus nebeturi energijos džiaugtis ar suteikti džiaugsmo kitam? Ilgas tylėjimas, savo jausmų neišsakymas – kaip uždelsto veikimo bomba, todėl ilgainiui neretai nutinka taip, jog kančioje gyvenanti moteris sprogsta ir apkartina gyvenimą tam, kurio laimė buvo statyta į pirmąją vietą. Tačiau nėra kuo stebėtis – juk save išreikšti nori kiekvienas sveikas žmogus, kaip ir dalinti šilumą, o jei moteris ilgą laiką buvo „prigesinta“, tuomet nenuostabu, kad per vieną akimirką išsiliejo už daugelį tylos metų.

Kartais nutinka ir taip, jog ilgas kentėjimas ir tylėjimas baigiasi išėjimu ir šeimos palikimu, kai iš tiesų viskas, ko reikėjo, tai kalbėtis. Taigi, tokioje situacijoje, kai moteris aukojasi, iš tiesų niekas nelaimi. Kada laimė kuriama kito sąskaita, ji dažniausiai yra pasmerkta sugriūti. Ir tai tik laiko klausimas.

Tam, kad viso to būtų išvengta, reikia mokėti pastebėti, kaip modeliuojame save – ar nesate linkusi pakentėti, jei esate mindoma, kad kitam suteiktumėte malonumą? Ar leistumėte sau mindyti kitą, nekreipdami dėmesio į jo nešamą pasiaukojimo naštą? Atpažinus šį modelį, turime išties susimąstyti ir keistis – tam, kad išreikštume save ir būtume laimingi, – o tai pasiekti galime tuomet, kai dedame pastangas ir požiūrių skirtumuose mokame rasti bendrą kompromisą. Padeda ir mokėjimas atpažinti save nuvertinusią moterį bei gebėjimas paskatinti ją jaustis verta visų gerų jausmų.

Daug dalykų galime išspręsti atvirai kalbėdamiesi, o ne tyliomis užuomenomis, todėl tam, kad šeimoje nebūtų problemų ir nesusipratimų, svarbu lavinti gebėjimą atskleisti savo asmeninius norus ir savijautą, o ne juos nuneigti.