5 pojūčių sistema

Save ir supančią aplinką suvokiame per patirtinį mąstymą, tai yra, per penkis pojūčius – uoslę, lytėjimą, klausą, regėjimą ir skonį. Per juos žmonės gali bendrauti su išoriniu pasauliu, gyvenime remtis išgyventomis tikrovės patirtimis, kurias galima ne tik teoriškai paaiškinti, bet ir parodyti kitiems. Patirtinis mąstymas tikrina išeities arba pradinius duomenis, tikroviški jie ar ne, stebi, tiria, jam svarbus veiksmų ir atoveiksmių tęstinumas.

Taip pat save ir aplinką suvokiame per abstraktų – atsietą nuo tikrovės – mastymą, vykstantį tik galvoje. Tuomet remiamasi logika, tik tikėjimu ir jo patikrinti yra neįmanoma. Abstraktus, atsietas nuo tikrovės mąstymas netikrina pradinių duomenų, jam svarbūs tik loginių, teorinių veiksmų tikslingumas ir skaldymas. Kita jam nerūpi.

Skirtingų mąstymo būdų atpažinimas padeda susivokti savyje, suprasti kitą bei supančią aplinką. Ne veltui mūsų smegenų pusrutuliai skiriasi savybėmis, kurios remiasi skirtingomis funkcijomis – geriausia yra neatmesti vieno ir neišaukštinti kito, o priimti jų darbą kaip koherentišką veikimo principą. Pavyzdžiui, „tikrinti ne tik uždavinio atsakymą, bet ir jo sąlygą“.

Žmonijos evoliucija yra nuolatinis ėjimas į priekį, vystymasis per patirtį, formas, natūralius pokyčius – link tobulumo, link platesnės ir pilnesnės dvasinio potencialo išraiškos. Kaip iš sėklos išaugęs medis yra sėkloje slypinčių jėgų išraiška, taip ir žmonijos istorija yra žmogaus dvasios potencialo išraiška. Visa ankstesnė patirtis – lyg medžio šaknys, o naujoji patirtis ir vertybės – lyg nuolat iš kamieno išaugančios šakos.

1. Skonio pajūtis – skonį jaučiame ragaudami, nes ant liežuvio yra receptoriai, kurie siunčia signalą smegenims, smegenys nuskaito informaciją ir mums tampa aišku, ar skonis saldus, rūgštus, kartus.

2. Lytėjimo pojūtis – juo galime atskirti daiktų savybių įvairovę. Formas, nelygumus, kurie daiktai yra aštrūs, kurie minkšti, lengvi ar sunkūs. Taip pat lytėjimo pojūtis parodo, kai paviršius yra šaltas, karštas. Prisilietus kūnu prie tam tikrų paviršių siunčiamas signalas smegenims, kurios atpažįsta pojūčius. Kai susižeidžiame bet kurią kūno dalį, už fizinį skausmą taip pat atsakingas lytėjimo pojūtis.

3. Regėjimo pojūtis – akys yra atsakingos už vaizdinės informacijos rinkimą iš aplinkos. Per akis siunčiamas signalas smegenims, kurios filtruoja ir atpažįsta informaciją. Galime matyti spalvas, figūras, atstumus ir dydį.

4. Klausos pojūtis – garsai keliauja oro bangų pavidalu. Garso bangos pasiekia ausies būgnelį, tuomet procesas keliauja link smegenų, kurios atpažįsta, kokį garsą girdime, ir nuskaito informaciją apie jį. Garso bangos yra aukštos arba žemos, todės grojančią muziką mes apibūdiname kaip tylią ar garsią, ritmingą ar neritmingą.

5. Uoslės pojūtis – kvapai, kuriuos užuodžiame, keliauja oru ir patenka į nosies šnerves, toliau procesas keliauja link smegenų. Smegenys atpažįsta gautą informaciją ir tokiu būdu suprantame, ar kvapas malonus ar ne, saldus ar rūgštus.